ntbrokerenataljapanaviene - Svarbi informacija

NT mokesčiai

Thu, 16 Apr 2026 07:59:00 +0000

Nuo 2026 m. fizinių asmenų NT mokestis (NTM) taikomas visai turto vertei, pritaikius neapmokestinamąjį dydį: pagrindiniam būstui – 1.5x savivaldybės vidutinė vertė, kitam turtui – 50000–200000 Eur (0,2%), 200000–400000 Eur (0,4%), virš 400000 Eur (0,6%) tarifais. Mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija iki kitų metų kovo 1 d., sumokėti reikia iki kovo 15 d.

Pagrindiniai nekilnojamojo turto mokesčio aspektai nuo 2026 m.:

- Mokesčio objektas: Fiziniams asmenims priklausantys gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, ūkio, pagalbinio ūkio pastatai ir kt..

- Neapmokestinamas dydis: Pagrindiniam būstui taikomas 1,5 vidutinės toje savivaldybėje būsto vertės neapmokestinamasis dydis.

- Tarifai:

· 0,2% – turto vertei nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.

· 0,4% – turto vertei nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų.

· 0,6% – turto vertei virš 400 tūkst. eurų.

- Lengvatos: Tais atvejais, kai šeimoje auginami trys ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, arba auginamas neįgalus vaikas (įvaikis) ar asmuo su sunkia negalia, taikomos specialios nuolaidos.

- Deklaravimas: VMI apskaičiuoja mokestį automatiškai ir pateikia deklaracijas.

Juridinių asmenų NTM:
Juridiniai asmenys moka mokestį už jiems priklausantį NT. Tarifai svyruoja nuo 0,3% iki 3%.

Dėl NT mokesčio nuo 2026 m. ir sumažėjusių mokesčių tarifų tam tikram NTVilniuje

Thu, 20 Nov 2025 09:42:00 +0000

Padidėjus mokestinei vertei, Vilniuje sumažinti kai kurie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifai!!!: Džiugu nors tiek, laukiant ateinančių Naujųjų metų:)

Vilniaus m. taryba patvirtino naujus 2026 m. NT mokesčio tarifus, kuriais siekiama sušvelninti išaugusią mokestinę naštą po masinio Registrų centro nekilnojamojo turto verčių pervertinimo:

0,5% tarifas (vietoje 0,7%) – viešbučių, viešojo ir asmeninio poilsio, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo paskirties pastatams bei kultūros ir švietimo poreikiams naudojamiems objektams.

0,8% tarifas (vietoje 1%) – administracinėms, prekybos ir visoms kitoms komercinės paskirties patalpoms.

1% tarifas bus taikomas turto paskirčiai, kuriai nebus taikomi 0,5 ir 0,8% tarifai (inžinerinės paskirties statiniai ir kt.).

5% tarifas (vietoje 3%) – apleistam ir neprižiūrimam turtui.

3% tarifas paliekamas patalpoms ir statiniams, naudojamiems ne pagal paskirtį, taip pat tiems, ant kurių įrengiama reklama, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

1% didesnis tarifas paliekamas ir patalpoms bei statiniams, neatitinkantiems universalaus dizaino reikalavimų, taip pat patalpoms ir statiniams, kuriuose fiksuojamas nusižengimas dėl gamybinio–komercinio triukšmo.

Nuo mokesčio atleidžiami nekilnojamojo turto savininkai, kurių patalpose vykdoma ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ugdymo ar muziejinė veikla, fiziniai asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties patalpose ir neturintys kito nekilnojamojo turto.

Fizinių asmenų pagrindiniam gyvenamajam būstui, kurio vertė didesnė nei 450 tūkst. eurų, 2026 m. bus taikomas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatytas 0,1% mokesčio tarifas.

Ar gali užsieniečiai įsigyti Nekilnojamąjį turtą Lietuvoje?

Fri, 12 Sep 2025 10:29:00 +0000

Užsieniečiai, kaip ir LR piliečiai, TURI TEISĘ įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, išskyrus tam tikras išimtis/apribojimus, numatytus LR galiojančiuose teisės aktuose. „Lietuvoje ŽEMĘ, VIDAUS VANDENIS IR MIŠKUS gali įsigyti tie UŽSIENIO SUBJEKTAI (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie ATITINKA Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos KRITERIJUS, t. y. užsienio valstybė, kurios užsienio subjektas pageidauja Lietuvoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus, neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų – Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – narė”.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 1 d.: „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha” ir pagal įstatymo 3 str. 2 d. „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijantį 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius”; ir t.t.

NT mokestis

Tue, 17 Dec 2024 04:14:00 +0000

Kam atsiranda prievolė mokėti NT mokestį?

NT mokestį gyventojai turi mokėti, kai jų turimo NT bendra mokestinė vertė viršija 150 000 eurų. Į šią vertę įtraukiamas gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių, žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad žemė nėra NT mokesčio objektas.

Lengvatos šeimoms su vaikais

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar įvaikių iki 18 metų, tas pats principas taikomas ir šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas iki 18 metų arba vyresnis neįgalus vaikas, kuriam nustatytas individualios pagalbos poreikis (pirmo ar antro lygio), tokiais atvejais nustatoma 200 000 eurų mokestinė riba.

Sutuoktinių bendra turto vertė.

Kiekvienas asmuo, turintis NT, gali pasinaudoti neapmokestinama suma – 150 000 arba 200 000 eurų, priklausomai nuo lengvatų. Sutuoktiniams ši suma galioja tokia tvarka: Kai turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrai (bendroji jungtinė nuosavybė), jo vertė dalijama per pusę, ir kiekvienam iš jų taikoma atskira neapmokestinama suma. Pavyzdžiui, jei bendra turto vertė yra 300 000 eurų, abu sutuoktiniai naudoja po 150 000 eurų ribą, todėl mokesčio mokėti nereikia. Tuo atveju, kai turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, visa turto vertė priskiriama tam sutuoktiniui, ir jam taikoma tik viena neapmokestinama riba. Jeigu sutuoktiniai nori, kad jiems būtų taikomos atskiros neapmokestinamos sumos ir turto vertė būtų dalijama pusiau, jie turi įregistruoti turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę Registrų centre.

NT, už kurį mokesčio mokėti nereikia

NT mokestis mokamas ne nuo visų gyventojo nuosavybėje esančių NT objektų. Mokestis netaikomas turtui, kuris fizinio asmens naudojamas: socialinei globai ir priežiūrai; pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti; švietimo darbui. Taip pat turtui, kurį meno kūrėjas naudoja kaip kūrybines dirbtuves individualiai kūrybinei veiklai ir turtui, esančiam kapinių teritorijoje.

Savivaldybių nustatomos išimtys

Praktikoje yra atvejų, kai kitokios paskirties (pvz., viešbučių, poilsio) nekilnojamojo turto savininkai atskirų savivaldybių sprendimais yra atleidžiami nuo NT mokesčio mokėjimo. Tai gali būti taikoma tais atvejais, kai gyventojai faktiškai gyvena tokiame NT kaip gyvenamajame būste. Atskiros savivaldybės tokiais atvejais nustato papildomus kriterijus, kuriuos išpildžius galima pretenduoti į NT neapmokestinimą. Be to, savivaldybių tarybos gali savo biudžeto sąskaita sumažinti arba visiškai atleisti nuo mokesčio fizinius asmenis, turinčius komercinės paskirties NT (pvz., administracinės, prekybos, maitinimo ar sporto paskirties patalpas). Norėdami pasinaudoti šiomis lengvatomis, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę pagal turto buvimo vietą.

Kai turtu naudojasi juridiniai asmenys

Tais atvejais, kai gyventojai nekilnojamąjį turtą neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduoda naudotis juridiniams asmenims, mokestinę prievolę perima pastarieji. Deklaruoti ir sumokėti NT mokestį už tokį turtą tampa juridinio asmens atsakomybe. Tad svarbu nepamiršti pasitikrinti, ar jūsų turimas NT atitinka apmokestinamojo turto kriterijus. Laiku deklaravus ir sumokėjus mokestį, išvengsite delspinigių už pavėluotą mokėjimą.

Infrastrukturos mokestis

Mon, 22 Feb 2021 02:25:00 +0000

NAUJASIS INFRASTRUKTŪROS MOKESTIS: KAS MOKĖS IR KIEK?

Spartus Vilniaus augimas turi savo pasekmių – inžinerinė ir socialinė infrastruktūra dažnai vėluoja pasiekti naujai augančias miesto teritorijas.

Nuo kitų metų pradžios ši problema bus sprendžiama daug efektyviau, todėl vilniečiai gali tikėtis nuoseklesnio miesto augimo ir iš paskos sekančios infrastruktūros. Tai lems nuo sausio 1-osios įsigaliosiantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir jį įgyvendinti padėsiantys šiandien Vilniaus miesto tarybos patvirtinti nutarimai.

Prioritetinėse teritorijose, kurios turi geriau išvystytą infrastruktūrą, mokestis bus mažesnis (30 Eur / kv. m), periferinėse ir tarp prioritetinių nepatenkančiose zonose, kur jos stoka didesnė, prisidėti NT plėtotojams teks daugiau (50 Eur / kv. m). Konversijų – į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse teritorijose, dirbantys vystytojai už šią miestui naudingą veiklą gaus lengvatinį 18 Eur / kv. m mokestį). Įkainiai, planuojama, bus periodiškai peržiūrimi – naudojantis jais kaip įrankiu koreguoti plėtros procesus. Tarybai pritarus, Vilniuje nuo kitų metų nebelieka modelio, kai NT vystytojai mokėjo nedidelį socialinės infrastruktūros mokestį (4 eurai už kvadratą nuo vystomo nekilnojamojo turto objekto ploto), bet kartu turėdavo prisidėti papildomai – įrenginėdami šaligatvius, sankryžas ir pan. „NT vystytojai turėjo teisę skųstis ankstesne tvarka – kadangi jų investicijų vieta turėjo būti susijusi su vystomu projektu, pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo ir didžiausi darbai bei kaštai – suprojektuoti, įrengti, pastatyti infrastruktūrą, – sakė vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis. – Trečias vystytojas ateidavo į jau iš esmės sutvarkytą infrastruktūrą ir prisidėti jam reikėdavo kur kas mažiau. Nuo šiol mokėti teks priklausomai nuo statomo ploto, o infrastruktūrą, tinkamai suplanavusi ir suprojektavusi, įrengs savivaldybė. Vienas svarbiausių tokio modelio pranašumų – taip bus išvengta infrastruktūros „durstymo“, kai kiekvienas vystytojas jam priklausančią 100 ar daugiau metrų šaligatvio, dviračių tako ar gatvės atkarpą įrengia vis skirtinga danga ar to atskirų atkarpų sujungimo tenka laukti nežinia kiek.“ Tikslesnis infrastruktūros kainos skaičiavimas, kuris padės tvarkingiau ir detaliau planuoti miestą ilgesniu laikotarpiu, apsaugos ir nuo neracionalaus nesibaigiančio vienos teritorijos tvarkymo, kai vienas po kito, o ne derindamiesi darbus susiplanuoja skirtingų miesto ūkio sferų valdytojai. Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto M. Pakalnio, ši sistema taps impulsu ir tikslesniam, aiškesniam duomenų valdymui: nuo šiol turės būti visiškai tiksliai renkama informacija, kiek kvadratinių metrų ir kokioje vietoje yra statoma, kokio dydžio mokestis sumokėtas, o tai reiškia ir daugiau skaidrumo.

Į kokią biudžeto eilutę keliaus surenkamas mokestis – ar jis nepaklys bendrose miesto išlaidose? Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita – to reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo įmokos. Ar į infrastruktūros mokestį įtraukiami ir socialinės infrastruktūros kūrimo kaštai? Taip, NT vystytojai turės padengti ir dalį vaikų darželių ar mokyklų, poliklinikų statybai reikiamų kaštų, jei plėtojama teritorija, kurioje šios infrastruktūros dar nėra ar trūksta. Ar šį mokestį reikės mokėti ir individualiems vienbučių namų statytojams? Taip, bet šiuo metu numatyta, kad šiai statytojų grupei jis bus turėtų būti įvestas vėliau – nuo 2021 m. liepos 1 d., tai yra, nuo tos dienos išduodamiems statybos leidimams. Planuojama, kad mokestis sieks 15 Eur / kv. m, nepriklausomai nuo teritorijos. Ar mokestį reikės mokėti ir rekonstruojant individualų namą ar daugiabutį? Rekonstrukcijos ar renovacijos atveju įmoka bus skaičiuojama tik nuo padidėjusio ploto. Kokią šio mokesčio naudą pajus nauji miesto kvartalai, gyventojų bendruomenės? Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti viešąsias erdves, šaligatvius, parkingą ar net vaikų darželius, bet tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus galiausiai teko vykdyti savivaldybei. Kai kur ta infrastruktūra taip ir vėluoja, savivaldybei vykdant savus įsipareigojimus miestiečiams. Savivaldybei disponuojant už konkrečios teritorijos vystymą surinktais infrastruktūros mokesčiais, jie būtent tam tikslui ir bus panaudoti.

Asociacija "NT brokerių rūmai"

Sat, 08 Feb 2020 14:48:00 +0000

Asociacijos „NT brokerių rūmai“ narių įvairių susirinkimų, susibūrimų ir kitų renginių metu nuolat kyla ir nagrinėjamos temos, susijusios su NT brokerių veikloje dažnai pasitaikančių tarpusavio bendradarbiavimo ir komunikavimo stokos klausimais. Turbūt kiekvienas kiek ilgiau dirbantis ir vykdantis tokią veiklą NT brokeris yra susidūręs su kolegų ne visiškai „korektiško“ elgesio atvejais. Kaip žinia, yra nusistovėjusi tam tikra tarpusavio bendradarbiavimo praktika, kurią gali aptarinėti, atsižvelgiant į Verslo etikos nuostatas, įvairiai, bet jei tai prasilenkia su pagrindiniais Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais, tai Asociacija negali nereaguoti į tokius nustatytus faktus ir teikti savo kompetencijos ribose atsiliepimus į tokių kolegų veiklai keliamus elementarius jų veiklai būdingus reikalavimus. Turėjome patirties su vieno mūsų Asociacijos narių betarpiškai jo veikloje pasitaikiusiu atveju, kuomet bendradarbiaujant su viena tikrai ne didžiausios ir nežinomiausios, bet daugeliui girdėtos NT brokerių Agentūros joje dirbančiu (ar bendradarbiaujančiu) brokeriu iškilęs būtent su įstatymais „prasilenkęs“ kažkuriuo bendradarbiavimo laikotarpiu nutrūkusio komunikavimo ir atitinkamai iškilusios pastarosios agentūros NT brokerio veiklos atsakomybės klausimas.

Dėl tos NT Agentūros brokerio veiksmų buvo raštu kreiptasi į administraciją, išsiunčiant laišką jų internetiniame puslapyje skelbiamu elektroniniu paštu ir registruotu AB „Lietuvos paštas“ registruotu laišku, tačiau atsakymo iš NT Agentūros iki šio negauta. Suprantama, kuomet užregistravus raštą ir išsiuntus registracijos datą NT Agentūros elektroniniu paštu jį, kurį neabejotinai NT Agentūra gavo, tai gavus pranešimą apie korespondencijos atsiėmimą pašto skyriuje, net nenuvyko jo paimti. Tai rodo žemą Agentūros NT brokerių verslo etikai keliamų reikalavimų atitikimo ir veikloje pasirinktų strategijos būdų bei priemonių lygį. Akivaizdu, kad didelių veiklai vykdyti atrankos reikalavimų NT Agentūra neturi ir verslas tampa svarbesnis už elementarius žmogiškumo ir atsakomybės bei atskaitomybės kriterijus. Vėlgi iškyla klausimas, kaip į NT Agentūrą besikreipiantys klientai gali pasitikėti joje dirbančiais NT brokeriais ir ko sulaukti iškilus bet kokiai panašiai situacijai, kuomet reikia spręsti elementarių paslaugų teikimo kokybės klausimus ir kaip gali sulaukti atsakymų bei atsakomybės dėl brokerių veikloje kilusių pasekmių. Manome, kad tas atvejis dar kartą įrodo individualiai dirbančių NT brokerių būtinybę burtis į tokius susivienijimus, kaip mūsų Asociaciją „NT brokerių rūmai“, Asociacija NT brokeri gretas. Mūsų Asociacijoje dirba jau NT veikloje įgavę nemažai patirties brokeriai, kurie mielai ir atvirai apsikeičia veiklos patirtimi, nuolat diskutuojama tokiais veikloje iškilusiais klausimais ir ieškoma sprendimo būdų padėti mažų mažiausiai kvalifikuotais patarimais, kur derėtų kreiptis tokiais klausimais kolegai, klientui ar kitam suinteresuotam asmeniui. Linkime SAU sėkmės toliau dirbant mūsų kasdieninėje veikloje ir vykdant Asociacijos veiklą, kuomet jaučiam palaikymą Asociacijos gretose esančių kolegų, siekiant kuo skaidresnės MŪSŲ VISŲ srities specialistų veiklos!

https://ntbrumai.lt/

Mano pamąstymai dėl kainų kilimo

Sat, 03 Aug 2019 06:44:00 +0000

Nekilnojamojo turto kainos kyla ir kas dėl to kaltas?

Visada buvo ir bus, kad pardavėjas nori parduoti brangiau, o pirkėjas - pirkti pigiau. Kas kartą kiekvienas pasisakys tuo klausimu, būdamas skirtingose barikadų pusėse, savaip. Žmonės įpratę kaltinti dėl kainų kilimo visus - valdžią, politikus, sutuoktinius, brokerius, darbdavius ir t.t., bet juk reikia suprasti, kad nekilnojamasis turtas - tai vienas svarbiausių ir gerai apgalvotų jo gyvenime investicijų, kas gali gerokai pasitarnauti jam, o vėliau jo vaikams, kurie bus dėkingi tėvų įžvalgumui.

Pagrindinis dalykas, įtakojantis NT kainą, yra jo pasiūlos ir paklausos santykis.

Mes pripratę kainas lyginti su nustatyta šalyje minimalia alga ar pensijomis, bet jei palyginsim su emigrantų uždirbtais pinigais, nors turbūt ne visose šalyse šiuo metu vienodai uždirbama, tai nekilnojamasis turtas Lietuvoje nėra brangus. Visose šalyse, kur yra didelė paklausa NT, jo kaina būna aukštesnė ir būtent tai ir reguliuoja kainas. Pati esu ne kartą pardavusi turtą, kai tam tikroje vietovėje tiesiog nėra tokio turto pasiūlos, tad jo kaina pardavimo metu tik padidėja. Iškyla klausimas, tai kodėl turėčiau, kaip brokeris, atstovaujantis pardavėją, jį parduoti per pigiai? Kai man priekaištauja pirkėjai, kad tai mes, brokeriai, užkeliame kainas, tai jo paklausiu: Ar Jūs pats pardavinėdami savo turtą, norėtumėte parduoti jį perpigiai, o gal net dykai atiduotumėte, sakykim, kad kažkada įsigytą investicijai turtą, arba kad ir paveldėtą turtą, arba net dovanotą turtą? Į tą klausimą dažniausiai nesulaukiu atsakymo, nes žmogus pasimeta, sukalbėjęs ir žiūrėdamas į situaciją tiesiog iš savo pozicijos. Suprantu ir jį, kodėl jis taip pasako, bet paprastai mandagiai atsakau tokiam žmogui, kad nesikarščiuokit, bet paieškokit, gal ir rasit, kas Jums parduos už pigesnę kainą, o aš tik nuoširdžiai džiaugsiuosi už Jus, bet tai nereiškia, kad tuo metu tas pardavęs žmogus, kaip įprasta sakyti, be tarpininko Jums pardavė jį pigiai, o Jūs tiesiog nežinote, kas slypi po tuo pardavimu ir kaip jam tas turtas atiteko?

O žinote, kodėl kai kurio turto kaina būna pakyla, o gi todėl, kad toje vietovėje ieškoma turto investicijai, kurios grąža lygi kad ir paimtos paskolos įmokoms. Šiuo metu vis dar palankus laikas, kai suteikiamos paskolos ir tokiam turtui įsigyti. O kodėl bankai suteikia paskolas, o gi todėl, kad visgi, kaip nenorėtume to pripažinti, atlyginimai sąlyginai negreitai ir nestipriai, bet visgi kyla. Sutikim, kad jau ir užsienyje dirbantys tautiečiai ne visur ir ne visada gerai gauna, nes darbo jėgos konkurencija šiuo atveju taip pat nugali. O Lietuvoje tam tikrų specialybių darbuotojų taip pat būna trūkumas, kas atitinkamai vėlgi kelia tokios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus ir save gerbiantys žmonės reikalauja didesnio ir geresnio atlygio. Žinoma, suprantama, kad už gražias akis niekas nemokės, nes tik atlikus darbą, už jį būna sumokama, bet nieko neinvestavus, nieko ir neturėsi. Žmogus turi investuoti ir į savo tobulinimąsi, ir į žinias, kas atitinkamai jam anksčiau ar vėliau duos teigiamų rezultatų.

Turiu pažįstamų, kurie man sako, tu žinai, aš savo pažįstamam, nebūdamas brokeris, padėjau parduoti jo turtą. Kai paklausiau, kur ir už kiek pardavė ir jie man pasako, o aš tikrai žinau, kad tai per pigi kaina, nors suprantama pardavimas priklauso nuo daug ko (nuo turto vietos, sezoniškumo, tos pačios mano minėtos tuo metu susiklosčiusios ten ir tuo metu paklausos), tai atsakau jam, kad džiaugiuosi tavimi, kad tą sugebėjai padaryti, bet nemanau, kad tas žmogus, kuriam tu padėjai parduoti, džiaugtųsi sužinojęs, kad tu turtą pardavei per pigiai ir net neabejoju, kad užsidirbai nuo savo paslaugos, o žmogus prarado daug daugiau, nei galėjo visgi užsidirbti dirbamas su profesionalu. Sutikim su tuo, kad kiekvienas mūsų turim dirbti savo darbą, kuriam dėjom daug laiko, pastangų, lėšų, žinių ir jėgų tobulėdami, dirbame tarp tokių pat kolegų, kurie kaip koks Variklis stumia tave judėti į priekį, nes kitaip mūsų versle niekada neuždirbsi, juk ne be reikalo sakoma, po gulinčiu vandeniu ir vanduo neteka. Todėl mokėkim vertinti, ką turim ir gyvenime mums tai sugrįž su kaupu.

Kokias būsto paskolos palūkanas pasirinkti: fiksuotas ar kintamas

Thu, 03 Jan 2019 10:58:00 +0000

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/02/04/kokiasbusto-paskolos-palukanas-pasirinkti-fiksuotas-ar-kintamas

NT nuomos pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2018-01-01

Thu, 15 Mar 2018 08:23:00 +0000

Nuo 2018-01-01 yra tokie Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pasikeitimai, kai nuostatų taikymas liečia apmokestinimą nekilnojamojo turto nuomos pajamų, kurias išmoka individualią veiklą vykdantys gyventojai kitiems gyventojams už nekilnojamojo turto nuomą (išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis).

Nuomos už nekilnojamąjį turtą pajamų, gautų iš kitų gyventojų (nevykdančių individualios veiklos), apmokestinimo tvarka nuo 2018-01-01 nesikeitė.

1. Pajamų mokestį sumoka pats gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas metinę pajamų deklaraciją arba.

2. Jeigu nuomojamos gyvenamosios paskirties patalpos, gyventojas gali, sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigyti verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai. Nauja pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka nuo 2018-01-01 taikoma tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo individualios veiklos vykdymo tikslais. Tokiu atveju išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir šios veiklos vykdymui naudojantis nekilnojamąjį turtą gyventojas. Jeigu tas pats gyventojas, vykdantis individualią veiklą, nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, pajamų mokesčio nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui išskaičiuoti neprivalo. Vadinasi nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įregistravo individualią veiklą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.) savo individualiai veiklai vykdyti, išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad po 2018-01-01 žemės ūkio individualią veiklą vykdantis gyventojas išmoka kitam gyventojui išmokas už nuomojamą žemės sklypą, naudojamą žemės ūkio veiklai vykdyti. Kadangi tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, už individualiai veiklai naudojamą išsinuomotą žemės sklypą, individualią veiklą vykdantis gyventojas privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį. 2. Jeigu gyventojas, vykdantis teisininko individualią veiklą, nuomojasi patalpas veiklaivykdyti iš kito gyventojo, tai nuo 2018-01-01 išmokėdamas išmokas už nuomojamą nekilnojamąjį turtą, privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį. 3. Jeigu gyventojas, vykdo individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir nuomojasi savo veiklai nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, išmokėdamas išmokas privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijęs verslo liudijimą gamybai, nuomojasi iš kito gyventojo gamybines patalpas veiklai vykdyti, išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį. 4. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas iš kito gyventojo, tokiai veiklai įsigijusio verslo liudijimą, mokėdamas nuomos pajamas, išskaičiuoti pajamų mokesčio neturi.

3. Pajamų mokesčio sumokėjimo tvarka

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi iš kito gyventojo nekilnojamąjį turtą individualiai veiklai vykdyti ir nuompinigius moka kas mėnesį, tai išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., jis privalo iki to paties mėnesio 15 dienos sumokėti pajamų mokestį. Jeigu išmokas už turto nuomą gyventojas išmoka nuo 15 iki to mėnesio paskutinės dienos pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai nuomos pajamos išmokamos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta iki 15 dienos arba iki to mėnesio paskutinės dienos.

4. Išskaičiuoto pajamų mokesčio deklaravimas

Mokestį išskaičiuojantis asmuo (šiuo atveju gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą arba gyventojas, vykdantis veiklą įsigijus verslo liudijimą) mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs kitam gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas: Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją forma GPM313 (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121). Šioje deklaracijoje išmokas išmokėję asmenys bendromis sumomis privalo deklaruoti per ataskaitinį mėnesį kitiems gyventojams išmokėtas nuomos išmokas. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu; Metinę deklaraciją gyventojai privalo pateikti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kitų metų vasario 15 dienos. Šioje deklaracijoje deklaruojamos konkrečiam gyventojui išmokėtos išmokos ir išskaičiuotas pajamų mokestis. Metinės deklaracijos formos GPM312 projektas parengtas, deklaracija turės būti teikiama elektroniniu būdu.

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas

Tue, 13 Mar 2018 07:15:00 +0000

Nuo 2016 m. sausio l d. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau – nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų (buvo 5 metai) iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, todėl labai svarbu nustatyti nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo.

Kada reikia mokėti už nekilnojamojo turto pardavimą pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir perleistas kito asmens nuosavybėn neišlaikius 10 metų. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2008 m. ir 2016 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

Kada nereikia mokėti už nekilnojamojo turto pardavimą pajamų mokesčio?

Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir/arba daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2006-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2016-04-03 pardavė. Pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taip pat nereikia mokėti pajamų mokesčio, jeigu parduodamas būstas (įskaitant priskirtą žemę) kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, arba pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Gautos apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Turto įsigijimo kaina

Turto įsigijimo kaina – tai pinigų (turto) suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

Apskaičiuojant turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus.

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais;

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą arba turto priėmimo-perdavimo aktą;

- nekilnojamojo turto pagaminimo (pastatymo) įsigijimo kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti turto įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (turto savininko) vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos).

Paveldėjimo, dovanos, atkurtos nuosavybės atvejais įsigijimo kainos nustatymas

· Paveldėjimo būdu įgyto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dienos.

· Dovanoto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t.y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

· Turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.