Kodėl kyla nekilnojamojo turto kainos ir kas visgi dėl to kaltas?
Visada buvo ir bus, kad pardavėjas nori parduoti brangiau, o pirkėjas - pirkti pigiau. Kas kartą kiekvienas pasisakys tuo klausimu, būdamas skirtingose barikadų pusėse, savaip. Žmonės įpratę kaltinti dėl kainų kilimo visus - valdžią, politikus, sutuoktinius, brokerius, darbdavius ir t.t., bet juk reikia suprasti, kad nekilnojamasis turtas - tai vienas svarbiausių ir gerai apgalvotų jo gyvenime investicijų, kas gali gerokai pasitarnauti jam, o vėliau jo vaikams, kurie bus dėkingi tėvų įžvalgumui.
Pagrindinis dalykas, įtakojantis NT kainą, yra jo pasiūlos ir paklausos santykis.
Mes pripratę kainas lyginti su nustatyta šalyje minimalia alga ar pensijomis, bet jei palyginsim su emigrantų uždirbtais pinigais, nors turbūt ne visose šalyse šiuo metu vienodai uždirbama, tai nekilnojamasis turtas Lietuvoje nėra brangus. Visose šalyse, kur yra didelė NT paklausa, jo kaina būna aukštesnė ir būtent tai ir reguliuoja jas. Pati esu ne kartą pardavusi turtą, kai tam tikroje vietovėje tiesiog nėra tokio turto pasiūlos, tad jo kaina pardavimo metu tik padidėja. Iškyla klausimas, tai kodėl turėčiau, kaip brokeris, atstovaujantis pardavėją, jį parduoti per pigiai? Kai man priekaištauja pirkėjai, kad tai mes, brokeriai, užkeliame kainas, tai jo paklausiu: Ar Jūs pats pardavinėdami savo turtą, norėtumėte parduoti jį perpigiai, o gal net dykai atiduotumėte, sakykim, kad kažkada įsigytą investicijai turtą, arba kad ir paveldėtą turtą, arba net dovanotą turtą? Į tą klausimą dažniausiai nesulaukiu atsakymo, nes žmogus pasimeta, sukalbėjęs ir žiūrėdamas į situaciją tiesiog iš savo pozicijos. Suprantu ir jį, kodėl jis taip pasako, bet paprastai mandagiai atsakau tokiam žmogui, kad nesikarščiuokit, o paieškokit, gal ir rasit, kas Jums parduos už pigesnę kainą, o aš tik nuoširdžiai džiaugsiuosi už Jus, bet tai nereiškia, kad tuo metu tas pardavęs Jums už pigesnę kainą žmogus, kaip įprasta sakyti, be tarpininko, pardavė jį pigiai, nes neužsidėjo viršaus, o sutaupė tuo aspektu, bet juk Jūs tiesiog nežinote, kas slypi po tuo pardavimu ir kaip jam tas turtas atiteko?
O žinote, kodėl kai kurio turto kaina būna pakyla, o gi todėl, kad toje vietovėje ieškoma turto investicijai, kurios grąža lygi kad ir paimtos paskolos įmokoms. Šiuo metu vis dar palankus laikas, kai suteikiamos paskolos ir tokiam turtui įsigyti. O kodėl bankai suteikia paskolas, o gi todėl, kad visgi, kaip nenorėtume to pripažinti, atlyginimai sąlyginai negreitai ir nestipriai, bet visgi kyla. Sutikim, kad jau ir užsienyje dirbantys tautiečiai ne visur ir ne visada gerai gauna, nes darbo jėgos konkurencija šiuo atveju taip pat nugali. O Lietuvoje tam tikrų specialybių darbuotojų taip pat būna trūkumas, kas atitinkamai vėlgi kelia tokios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus ir save gerbiantys žmonės reikalauja didesnio ir geresnio atlygio. Žinoma, suprantama, kad už gražias akis niekas nemokės, nes tik atlikus darbą, už jį būna sumokama, bet nieko neinvestavus, nieko ir neturėsi. Žmogus turi investuoti ir į savo tobulinimąsi, ir į žinias, kas atitinkamai jam anksčiau ar vėliau duos teigiamų rezultatų.
Turiu pažįstamų, kurie man sako, tu žinai, aš savo pažįstamam, nebūdamas brokeris, padėjau parduoti jo turtą. Kai paklausiau, kur ir už kiek pardavė, ir jis man pasako, bet aš tikrai žinau, kad tai perpigi kaina, nors suprantama pardavimas priklauso nuo daug ko (nuo turto vietos, sezoniškumo, tos pačios mano minėtos tuo metu susiklosčiusios ten ir tuo metu paklausos), tai atsakau jam, kad džiaugiuosi tavimi, kad tą sugebėjai padaryti, bet nemanau, kad tas žmogus, kuriam tu padėjai parduoti, džiaugtųsi sužinojęs, kad tu turtą pardavei per pigiai ir net neabejoju, kad užsidirbai nuo savo paslaugos, o žmogus prarado daug daugiau, nei galėjo visgi užsidirbti dirbamas su profesionalu. Sutikim su tuo, kad kiekvienas mūsų turim dirbti savo darbą, kuriam dėjom daug laiko, pastangų, lėšų, žinių ir jėgų tobulėdami, dirbame tarp tokių pat kolegų, kurie kaip koks "variklis" stumia tave judėti į priekį, nes kitaip mūsų versle niekada neuždirbsi, juk ne be reikalo sakoma, po gulinčiu vandeniu ir vanduo neteka. Todėl mokėkim vertinti, ką turim, ir gyvenime mums tai sugrįž su kaupu.