Mano pamąstymai dėl kainų kilimo
Nekilnojamojo turto
kainos kyla ir kas dėl to kaltas?
Visada buvo ir bus, kad pardavėjas nori
parduoti brangiau, o pirkėjas - pirkti pigiau. Kas kartą kiekvienas pasisakys
tuo klausimu, būdamas skirtingose barikadų pusėse, savaip. Žmonės įpratę
kaltinti dėl kainų kilimo visus - valdžią, politikus, sutuoktinius, brokerius,
darbdavius ir t.t., bet juk reikia suprasti, kad nekilnojamasis turtas - tai
vienas svarbiausių ir gerai apgalvotų jo gyvenime investicijų, kas gali gerokai
pasitarnauti jam, o vėliau jo vaikams, kurie bus dėkingi tėvų įžvalgumui.
Pagrindinis dalykas, įtakojantis NT kainą, yra
jo pasiūlos ir paklausos santykis.
Mes pripratę kainas lyginti su nustatyta šalyje minimalia alga ar pensijomis,
bet jei palyginsim su emigrantų uždirbtais pinigais, nors turbūt ne visose
šalyse šiuo metu vienodai uždirbama, tai nekilnojamasis turtas Lietuvoje nėra
brangus. Visose šalyse, kur yra didelė paklausa NT, jo kaina būna aukštesnė ir
būtent tai ir reguliuoja kainas. Pati esu ne kartą pardavusi turtą, kai tam
tikroje vietovėje tiesiog nėra tokio turto pasiūlos, tad jo kaina pardavimo
metu tik padidėja. Iškyla klausimas, tai kodėl turėčiau, kaip brokeris,
atstovaujantis pardavėją, jį parduoti per pigiai? Kai man priekaištauja
pirkėjai, kad tai mes, brokeriai, užkeliame kainas, tai jo paklausiu: Ar Jūs
pats pardavinėdami savo turtą, norėtumėte parduoti jį perpigiai, o gal net
dykai atiduotumėte, sakykim, kad kažkada įsigytą investicijai turtą, arba
kad ir paveldėtą turtą, arba net dovanotą turtą? Į tą klausimą dažniausiai
nesulaukiu atsakymo, nes žmogus pasimeta, sukalbėjęs ir žiūrėdamas į situaciją
tiesiog iš savo pozicijos. Suprantu ir jį, kodėl jis taip pasako, bet paprastai
mandagiai atsakau tokiam žmogui, kad nesikarščiuokit, bet paieškokit, gal ir
rasit, kas Jums parduos už pigesnę kainą, o aš tik nuoširdžiai džiaugsiuosi už
Jus, bet tai nereiškia, kad tuo metu tas pardavęs žmogus, kaip įprasta sakyti,
be tarpininko Jums pardavė jį pigiai, o Jūs tiesiog nežinote, kas slypi po tuo
pardavimu ir kaip jam tas turtas atiteko?
O žinote, kodėl kai kurio turto
kaina būna pakyla, o gi todėl, kad toje vietovėje ieškoma turto investicijai,
kurios grąža lygi kad ir paimtos paskolos įmokoms. Šiuo metu vis dar palankus
laikas, kai suteikiamos paskolos ir tokiam turtui įsigyti. O kodėl bankai
suteikia paskolas, o gi todėl, kad visgi, kaip nenorėtume to pripažinti,
atlyginimai sąlyginai negreitai ir nestipriai, bet visgi kyla. Sutikim, kad jau
ir užsienyje dirbantys tautiečiai ne visur ir ne visada gerai gauna, nes darbo jėgos
konkurencija šiuo atveju taip pat nugali. O Lietuvoje tam tikrų specialybių
darbuotojų taip pat būna trūkumas, kas atitinkamai vėlgi kelia tokios
kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus ir save gerbiantys žmonės reikalauja
didesnio ir geresnio atlygio. Žinoma, suprantama, kad už gražias akis niekas
nemokės, nes tik atlikus darbą, už jį būna sumokama, bet nieko neinvestavus,
nieko ir neturėsi. Žmogus turi investuoti ir į savo tobulinimąsi, ir į žinias,
kas atitinkamai jam anksčiau ar vėliau duos teigiamų rezultatų.
Turiu pažįstamų, kurie man
sako, tu žinai, aš savo pažįstamam, nebūdamas brokeris, padėjau parduoti jo
turtą. Kai paklausiau, kur ir už kiek pardavė ir jie man pasako, o aš tikrai
žinau, kad tai per pigi kaina, nors suprantama pardavimas priklauso nuo daug ko
(nuo turto vietos, sezoniškumo, tos pačios mano minėtos tuo metu
susiklosčiusios ten ir tuo metu paklausos), tai atsakau jam, kad
džiaugiuosi tavimi, kad tą sugebėjai padaryti, bet nemanau, kad tas žmogus,
kuriam tu padėjai parduoti, džiaugtųsi sužinojęs, kad tu turtą pardavei per
pigiai ir net neabejoju, kad užsidirbai nuo savo paslaugos, o žmogus prarado
daug daugiau, nei galėjo visgi užsidirbti dirbamas su profesionalu. Sutikim su
tuo, kad kiekvienas mūsų turim dirbti savo darbą, kuriam dėjom daug laiko,
pastangų, lėšų, žinių ir jėgų tobulėdami, dirbame tarp tokių pat kolegų, kurie
kaip koks Variklis stumia tave judėti į priekį, nes kitaip mūsų versle niekada
neuždirbsi, juk ne be reikalo sakoma, po gulinčiu vandeniu ir vanduo neteka.
Todėl mokėkim vertinti, ką turim ir gyvenime mums tai sugrįž su kaupu.
O žinote, kodėl kai kurio turto
kaina būna pakyla, o gi todėl, kad toje vietovėje ieškoma turto investicijai,
kurios grąža lygi kad ir paimtos paskolos įmokoms. Šiuo metu vis dar palankus
laikas, kai suteikiamos paskolos ir tokiam turtui įsigyti. O kodėl bankai
suteikia paskolas, o gi todėl, kad visgi, kaip nenorėtume to pripažinti,
atlyginimai sąlyginai negreitai ir nestipriai, bet visgi kyla. Sutikim, kad jau
ir užsienyje dirbantys tautiečiai ne visur ir ne visada gerai gauna, nes darbo
jėgos konkurencija šiuo atveju taip pat nugali. O Lietuvoje tam tikrų
specialybių darbuotojų taip pat būna trūkumas, kas atitinkamai vėlgi kelia
tokios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus ir save gerbiantys žmonės
reikalauja didesnio ir geresnio atlygio. Žinoma, suprantama, kad už gražias
akis niekas nemokės, nes tik atlikus darbą, už jį būna sumokama, bet nieko
neinvestavus, nieko ir neturėsi. Žmogus turi investuoti ir į savo tobulinimąsi,
ir į žinias, kas atitinkamai jam anksčiau ar vėliau duos teigiamų
rezultatų.