ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMAI

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pastatų energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A+. Tokie reikalavimas taikomas naujai statomiems pastatams, kitaip tariant tik tiems, kurių prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2018 m. sausio 1 d. arba kai statybos darbai pradėti po 2018 m. sausio 1 d. tais atvejais. Pagal naują tvarką savivaldybių administracijos aanksčiau išduodami statybą leidžiantys dokumentai (toliau - LSD), jau neprivalomi, nes jis gali būti pripažintas neteisėtu, jeigu statinys neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, sklypas, kuriame numatytas statyti statinys nepriklauso SLD gavėjui arba statyba pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. 

Siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos reikalavimus, jau nuo 2020 m. turėtų būti A++ klasės pastatai, kurie pasižymės, kaip energijos beveik nenaudojantys pastatai ir atsinaujinančių išteklių energija sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. bendro ES šalyse suvartojamos energijos kiekio.

Pastatai pagal energinį naudingumą skirstomi į 9 klases nuo aukščiausios A++, kuri žymi energijos beveik nevartojantį pastatą, iki žemiausios G klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Pastato energinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms t.y. energijos kiekis, reikalingas naudoti pastatą pagal jo paskirtį.

Statybos - nepigus reikalas, o griežtėjantys energinio naudingumo reikalavimai ją vis brangina, todėl neretai statytojai stengiasi statybos leidimus išsiimti iš anksto, kad apeidami reikalavimus, ateityje galėtų statyti pigesnius žemesnės energinės klasės namus. Jei ir jūs tik pradedate statybas turėdami leidimą B arba A klasės namui, atsakykite sau į klausimą, kiek metų jame ruošiatės gyventi. Net jei namą statotės sau, nė nemąstydami apie jo pardavimą, žinokite, kad ateityje tai gali pasikeisti. Nuo 2021-ųjų įsigaliojus reikalavimui A++ klasei, po 10 metų parduoti B ar net ir A energinės klasės namą gali būti sunku arba labai nuostolinga. Todėl verta paskaičiuoti, galbūt jau šiandien apsimoka statyti A+ klasės namą, kuris ne tik bus paklausesnis nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir jo eksploatacija bus pigesnė.

A+ klasei, priešingai nei A++, atsinaujinantis energijos šaltinis vis dar nėra privalomas, todėl jei nenorite investuoti į rekuperatorių, saulės kolektorių ir fotovoltinius elementus, galite šiuos pirkinius atidėti. Žinoma, vertėtų apdairiai numatyti galimybę šių įrenginių pajungimui ateityje.

Užtat šilti langai ir durys A+ klasės namams – būtinybė. Deja, posakis „šiltas langas“ mažai ką turi bendro su realybe, mat šalčio praleidžia gerokai daugiau nei siena ar stogas. Palyginimui, reikalavimas A+ energinio naudingumo klasės gyvenamojo pastato langams ir durims yra 0,85 (W/(m²K), stogui – 0,09 (W/(m²K), o sienai – 0,11 (W/(m²K). Vadinasi, skiriasi net 8–9 kartus, bet čia jau nieko neišgalvosi.

Nors šiandien pirkėjas gali rinktis tarp plastiko ir medžio, ne atsitiktinai pasyviuose namuose (Lietuvoje atitiktų A++ klasę) dažniausiai dedami būtent mediniai langai, gaminami iš daugiasluoksnės klijuotos medienos ir šilto trijų stiklų paketo su skiriamuoju termo rėmeliu.

Su lauko durimis gamintojams paprasčiau - į varčią galima montuoti vis tobulėjančias ir termoizoliacines medžiagas, pasiekiant dar geresnius energetinio naudingumo rodiklius. Duris gaminantis pagal individualius užsakymus, jų storis gali būti beveik neribotas.

Žinoma, net ir patys šilčiausi langai ir durys neatneš naudos, jei nebus sumontuoti tinkamai. Pagal šiuolaikinius reikalavimus montuojama šiltinimo sluoksnyje, teisingai naudojant kokybiškas sandarinimo juostas ir kitas sandarinimo medžiagas.